Kiauliškas Pakruojo gyvulininkystės plėtros planas
Andrejus Gaidamavičius,
Genovaitė Valčiukienė
Pakruojiečiams surinkus per 5000 parašų, prieštaraujančių naujų kiaulių kompleksų statybai, 2008 metais patvirtintame rajono bendrajame plane buvo panaikinta galimybė toliau plėsti kiaulizaciją. Žmonės duso ir nuo vieno, sovietmečiu buvusio Mūšos komplekso, danų UAB „Saerimner“ keturissyk padidinus jame auginamų kiaulių skaičių. Dėl keliolikos naujų kompleksų statybos jau daugiau kaip 6,5 metų vyksta teismai. Europos Teisingumo Teismas Liuksemburge jau paskelbė savo prejudicinį sprendimą, kad kiaulių kompleksų plėtra Pakruojo rajone vyksta pažeidžiant Europos Sąjungos direktyvas. Lapkričio 28 dieną, 13.30 val., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinės šį sprendimą, bet Pakruojo rajono administracija siekia kaip galima greičiau prastumti sveiku protu nesuvokiamą, savo pačios už 89000 Lt užsakytą studiją „Pakruojo rajono gyvulininkystės plėtra“, kuri įteisintų bandomą užmaskuoti mažiausiai 8 naujų kiaulių kompleksų statybą.
Studijos rengėjas UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ yra viena iš daugelio firmelių, kurios įsisteigė tam, kad būtų lengviau „įsisavinami“ Europos Sąjungos pinigai. Tačiau tokio rimtumo studijas ir poveikio aplinkai įvertinimus turėtų atlikinėti mokslininkai ir pripažinti institutai, nes už padarytas klaidas tokios firmelės nė nemano atsakyti. Pavyzdžiui, pagal tos pačios firmos projektą įrengus Švenčionėlių nuotėkų dumblo apdorojimo įrenginius netrukus išlindo brokas: žmonės ėmė skųstis, kad įrenginiai nefunkcionuoja kaip dera, viskas perpildyta, dumblas pilamas tiesiog ant žemės, sklinda dvokas. Apie tai rašė ir vietinis laikraštis „Žeimenos krantai“.
Nežiūrint į tai, kad UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ skelbiasi, kad pas juos dirba vien profesionalai, iš tiesų daugiausia tai neseniai universitetus pabaigusios merginos, kurios sprendžiant iš jų parašytos studijos kokybės, neturi jokios kompetencijos nagrinėti tokius jautrius ir sudėtingus klausimus. Skaitant vieną jos dalių - „Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita“ - tiesiog šiurpą kelia akivaizdžios dalykinės klaidos, daugelyje vietų tas pats tekstas kopijuotas keletą kartą, nekreipiant dėmesio į tai, tinka ar ne. Nekalbame jau apie visišką neraštingumą, nors šioje firmoje dirba ir filologė, kuri galėtų bent jau elementariai suredaguoti tekstą, kad nebūtų gėda tokį dokumentą visuomenės svarstymui pateikti. Vilniaus universiteto profesorius Algirdas Baubinas, turintis didelę patirtį tiriant kiaulių kompleksų poveikį, pamatęs šią studiją, tepasakė: „Skaityti paistalus gaila aukoti brangų laiką“. Pakruojo rajono taryba, prieš tvirtindama tą studiją, privalėtų rasti po kelis šimtus litų nepriklausomų mokslininkų recenzijoms, užuot išmetusi arti šimto tūkstančių litų už abejotinos vertės studiją.
Studijoje svarstomos dvi alternatyvos – nulinė (kai nieko nedaroma) ir plėtros (kai gyvulininkystės plėtra vykdoma pagal studijoje numatyta planą). Bandoma įtikinti, kad be jų studijos gyvenimas sustos ir jokia plėtra nevyks. Dabartinių ekologinių ūkių padėtis visai nesvarstoma, motyvuojant tuo, kad rajone nėra registruotų ekologinių gyvulininkystės ūkių. Tačiau yra daug ekologinių augalininkystės ūkių ir būtent šiems ūkiams ši studija padarys neatitaisomą žalą. 2011 metais 28 Pakruojo rajono ūkininkai pateikė prašymus registruoti savo ūkius kaip ekologinius, o du iš jų – gyvulininkystės ūkiai. Pamatavome atstumus tarp šių ūkių ir studijoje pateiktų zonų, kur numatoma intensyvi gyvulininkystės plėtra. Daugelis jų įsikūrę arčiau negu 5 km nuo galimų kiaulių kompleksų, tad jei ne patys kiaulių kompleksai, tai jų srutomis laistomi laukai kels grėsmę netekti ekologinio ūkininkavimo sertifikatų. Dviejų ūkininkų, kurie siekia ūkininkauti ekologiškai, žemės (Gedžiūnų ir Beniulių kaimai) jau dabar patenka į zonas, kur leidžiamos kiaulių kompleksų statybos, intensyvi veikla numatyta ir Stipinų požeminio vandens baseino teritorijoje. Ar savivaldybė, patvirtinusi šią, didelio visuomenės priešiškumo sulaukusią studiją, nedarys kliūčių šiems ūkininkams gauti ekologinio ūkininkavimo sertifikatus? Ir kas atsakys už neatitaisomą nusikaltimą užteršus didžiausius geriamojo vandens išteklius?
UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ galės teigti, kad didelio priešiškumo jų studijai nėra. Mat viešojo svarstymo metu šios firmos direktorė Rūta Kastanauskienė, paklausta, kaip bus reaguota į advokato Sauliaus Dambrausko pateiktą protesto raštą „Pakartotinis prašymas“ (su 2625 gyventojų parašais), kur reikalaujama UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ ir studijos rengimo vadovės R.Kastanauskienės asmeninės teisinės atsakomybės už Pakruojo rajono gyvulininkystės plėtros pasekmes, pastaroji atsakė, kad iš viso į tą prašymą nebus reaguojama, mat parašai surinkti anksčiau, o ne nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki spalio 21 d., kai planas buvo pateiktas internete viešam svarstymui. Tuo tarpu Pakruojo rajono savivaldybės tinklalapyje buvo skelbimas, kad gyventojai gali teikti savo pasiūlymus nuo studijos rengimo pradžios. Gyventojų parašai buvo renkami kaip tik šiuo metu, nes jau iš anksto buvo žinoma apie šią studiją ir apie ką jį. Lietuvoje visuomenės pasiūlymai ir reikalavimai yra dažnai atmetami dėl to, kad pateikiami per vėlai, bet turbūt pirmą kartą istorijoje jie buvo atmesti dėl to, kad parašai surinkti „per anksti“. Ar tai neįrodo, kad ši studija nėra nepriklausoma ir bus tvirtinama būtent tokia, kokia reikalinga jos užsakovams? Demokratijos šiuo atveju net suvaidinti nepavyko.
Studijos plėtros alternatyvoje pateikta, kiek maksimaliai galima apdergti visą Pakruojo rajoną, kuris yra pats mažiausias iš visų rajonų, kuriuose intensyviai ūkininkaujama, o ekologinio ūkininkavimo zonos brėžinyje visai neišskirtos. Nieko neminima apie poveikį gretimiems rajonams, nors galimos kiaulių kompleksų statybos vietos išdėstytos būtent palei šių rajonų pakraščius. Tarp Pakruojo ir Pasvalio, Joniškio, Radviliškio, Šiaulių, Panevėžio nestovi Himalajai (Šiaurės Karolinoje kompleksų dvokas jaučiamas net lėktuvuose skrendant 10 km aukštyje) ir šie rajonai taip pat bus nuodijami. Visas šis regionas turi labai tankų hidrografinį tinklą, čia daug mažų ir didesnių upelių, kuriais laistomų laukų srutomis Pakruojis „pasidalins“ ne tik su kaimyniniais rajonais, bet ir su Latvijos Respublika, kurios link srutos ir tekės. Nėra Pakruojo rajone tiek laisvos žemės, kad užtektų jos naujų kompleksų srutų laistymui. Ir apskritai, kai visame pasaulyje stengiamasi atsisakyti labai stambių ūkių, Lietuvoje jie toliau proteguojami. Pačioje Danijoje nėra tokių stambių kiaulių kompleksų, kokius pas mus steigia danų kapitalo įmonė „Saerimner“. Tačiau ir Danijoje tų srutų nėra kur dėti: maždaug tuo pačiu metu, kai į Lietuvą atsidangino UAB „Saerimner“, daniškas srutas tanklaiviu buvo bandoma atplukdyti į Klaipėdos uostą. Jų nepriėmė, bet negi jas visas atgal išplukdė į Daniją, o ne išpylė į Baltijos jūrą? JAV senatas neseniai priėmė nutarimą nutraukti dotacijas ūkiams, kurie per metus gauna pelno daugiau kaip milijoną dolerių, mat šie ūkiai jau baigia išstumti šeimos ūkius – pačią svarbiausią darnaus žemės ūkio grandį.
Studijoje „Pakruojo rajono gyvulininkystės plėtra“ teigiama, kad stambūs ūkiai sukuria daugiau darbo vietų ir turi daugiau galimybių investuoti į aplinkosaugos priemones. Per 5000 pasirašiusiųjų Pakruojo rajono gyventojų reikalavo, kad UAB „Saerimner“ sumažintų dvoką ir kenksmingą poveikį srutomis laistomiems laukams, paviršiniams ir požeminiams vandenims, bet buvo atsisakoma tai daryti arba žadama ir nevykdoma. Stambūs ūkiai gal ir galėtų pasistatyti bioreaktorius, kuriuose šios srutos būtų nukenksminamos, o dujos surenkamos ir panaudojamos alternatyviajai energijai išgauti, bet kas juos privers tai padaryti? Studijoje neužsimenama apie būtinas tam įstatymų pataisas. Be to, jei dviejų premjerų sudarytos darbo grupės neįstengė to pasiekti, tai ar galima naiviai manyti, kad to pasieks ši mėgėjiška studija? Patirtis rodo, kad stambūs ūkiai ne kuria, o naikina darbo vietas. Iš 100 ha gali pragyventi 2-3 šeimos ir tiek pat samdinių, o stambūs ūkiai tokiame plote vargu ar daugiau nei vieną darbo vietą sukuria.
Šiais metais, prieš pat rugsėjo 1-ąją, uždaryta Grikpėdžių mokykla. Politikai susizgribo, kad ji yra vos už 500 metrų nuo vietos, kur studijos autoriai numatė galimą kiaulių komplekso statybą. Štai dėl ko Lietuvoje mažėja žmonių ir daugėja kiaulių.
Apie autorius:
Andrejus Gaidamavičius – Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys, miškininkas, biologas, geologas
Genovaitė Valčiukienė – Pakruojo rajono Rozalimo miestelio gyventoja, pedagogė, teisminės kovos prieš danų kiaulių kompleksus iniciatorė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą